- kiūksoti
- kiūksóti, kiū̃kso, -ójo intr. 1. susitraukus sėdėti, tupėti, kiūtoti, tūnoti: Ažustalėj kiū̃kso susirietęs J. Susilenkusi ant kulnų, kaip kukutis kiū̃kso pas duris J. Kiū̃kso susitraukęs Pln. Kažkas už kerčios kiū̃kso Krkl. Kiūksojau visą dieną pri pečiaus Varn. Kiū̃kso susitraukus kamputy, nė nemačiau Gs. Kas ten kiū̃kso, ar ne zuikis? Ll. Kiū̃kso, t. y. pusstatis sėdi (tupi) šuo J. Katė dirvo[je] kiū̃kso susitraukusi Lk. Avis pamatė bekiūksantį duobėje vilką S.Dauk. Eina toliaus, pamatė kerčio[je] ragočių bekiūksantį PP14. | prk.: Man vis širdy kiūkso (noriu ir noriu pasakyti) Kn. 2. stūksoti, kyšoti: Lyg nežinomos rankos pasėta ar pasodinta, kiūksojusi viena kita pušų ar beržų grupelė I.Simon. Ganyklose vieni kęsai kiūkso – žolės nėr Šll. Paežerėj kiūkso aukščiausias Tauragnų piliakalnis rš. Aplinkui kiūksojo vienišos sodybėlės rš. Pelė bėga, uostai (ūsai) kiūkso – tokie tenai rugiai (prasti, maži) Šts. \ kiūksoti; iškiūksoti; perkiūksoti
Dictionary of the Lithuanian Language.